„Ar gali būti geriau praleistas laikas: muzika ir prasmingas žodis? Gali šaukti, rėkti, taškytis, gali šnabždėti, verkti, gali liūdėti, gali džiaugtis. Svarbu, kad būtų prasmė. Prasmė siekti, tobulėti, gyventi.“ – socialinio tinklo facebook erdvėje teigia jaunieji Matas ir Dangiras, „Mažosios Akacijos 2013“ ir moksleivių dainuojamosios poezijos konkursų laureatai, svečiavęsi „Poezijos Pavasaryje 2013“, „Mokmobe“, sukūrę tokias dainas kaip „Nepakeliama bausmė“ ir „Nesvarumo būklė“. Pastarąją iš jų muzikantai prieš kelias dienas atliko BalconyTV ir šiandien siūlo pasiklausyti Jums, mieli klausytojai!
Štai, dar ir keletas jaunuolių minčių...

„Kiekvieną dieną, visur, aplink mus praplaukia tiek daug muzikos... Kas ta muzika yra Jums?“

Matas: „Muzika yra gėris. Muzika yra meilė. Gyvenimas be muzikos būtų nemielas. Galbūt nerasčiau žodžių, kuriais galėčiau apibrėžti savo meilę muzikai, tačiau tas jausmas, kuris kiekvieną kartą prabunda manyje pasičiupus muzikos instrumentą ar uždainavus yra toks stiprus, toks tikras, kad užtenka tai jausti ir bandyti akimirką kuo ilgiau sulaikyti savyje.“
Dangiras: „Muzika yra tarsi vaistas. Užtenka prie jos prisiliesti bent mintimis, tik staiga jauti, kad kažkas su tavimi vyksta, jėgos akimirksniu, rodos, stiprėja. Fantastiškas jausmas, kada gali pripažinti sau, kad pradedi suprasti muziką, o per ją ir patį save. Man muzika, tai visas mano gyvenimas, kuris telpa pirštuose, gaudančiuose stygų išgaunamus garsus ir gimstančius nuoširdžius jausmus. Kaip ir Matas, muzikoje labiausiai vertinu tikrumą.“

„O gal prisimenate nuo kelerių metų su ja draugaujate?“

Dangiras: „Su muzika bičiuliaujuosi jau nuo mažų dienų. Ja susidomėjau maždaug prieš 6 metus, kada pradėjau lankyti muzikos mokyklą ir gitaros pamokas, tačiau jomis užsiimdamas užsimerkiau prieš kitą savo didelį norą – išmokti groti pianinu. Vis tik taip lengvai rankų nenuleidau, neskubėjau atsižadėti bendravimo su klavišais, todėl mokykloje vieną kartą per savaitę vykstančios fortepijono pamokos teikė galimybę būti visai šalia savo kažkada neišsipildžiusios svajonės...“
Matas: “Pirmą kartą uždainavau dar darželyje, būdamas kažkur 5 metų. Pripažinsiu, jau ankstyvoje vaikystėje degiau noru kuo daugiau viskuo užsiimti – šokau, dainavau, nesąmoningai ieškojau kuo įvairesnių saviraiškos būdų. Dar ir dabar jaučiu poreikį tobulėti kuo įvairesniuose užsiėmimuose. Keista, tačiau jaučiu vienodą meilę visai veiklai prie kurios tenka prisiliesti...“

„Galbūt dar dabar prisimenate grupes, dariusias Jums didžiausią įtaką, skatinusias kuo intensyviau kurti?“

Dangiras: „Žinoma, kad prisimenu, tai tam tikri žmonės, kurie savo kūrybinėmis nuostatomis, požiūriu į gyvenimą sudarė mano muzikos pažinimo kelio pradžią. Nebuvau kažkuo išskirtinis, kaip ir didžioji dauguma svaigau nuo roko ar metalo muzikos, taip lengvai išvalančios neigiamas emocijas. Na, dabartiniai mano „dievukai“ yra grupė „Paramore“, kurie imponuoja ne tiktai muzikiniu atžvilgiu, bet ir švariu bei tvarkingu gyvenimo būdu.“
Matas: „Maniškiai būtų dainuojamosios poezijos pradininkai, ypač Vytautas Kernagis, kurio kūriniai puikiai skamba akustiškai. Nors dainuojamoji poezija yra taip vadinamasis popsas, tekstai atperka viską. Na, o pats mylimiausias atlikėjas būtų Andrius Mamontovas , kuris tiek savo muzika, tiek požiūriu į gyvenimą man yra autoritetas.

„Esate įvairiausių konkursų laureatai... Kokią naudą gaunate iš jų?“

Matas: „Pats geriausias jausmas, kai gali išreikšti save, net jei tai yra ir kitų autorių žodžiai. Bet koks pasirodymas turi naudą, nes supažindini klausytojus su savo atliekama muzika, tarsi atiduodi kažkokią dalelę savęs. Manau, labai vaikiška, kada į konkursus einama tik trofėjų parsinešti. Pats didžiausias medalis man yra muzika, kurią galiu groti.“
Dangiras: „Kaip ten sakoma „būkime „biedni“, bet teisingi“, tai, žinote, laimėti man labai patinka. O jei dar ir dažnai – tuo labiau. Konkursuose labiausiai vertinu, kada pavyksta pajausti visišką ramybę, atsikratyti susikaustymo, susitapatinti su muzika. Vos tik užlipi ant scenos, jaudulys nenusakomas, šakės, atrodo neištversi. Tik pradedi groti ir į pagalbą ateina muzika – nuramina ir padeda pralaužti vidinius susikaustymo ledus. Sakyčiau, tai pačios geriausios būsenos gyvenime...“

„Mielieji, o jeigu atvirai, ar pažadate dar kada apsilankyti BalconyTV?“

Matas: „Dar klausiate! Žinoma, ir tikimės, kad labai greitu metu! Pačios nuoširdžiausios ir geriausios patirtys iš praėjusio trečiadienio su visa BalconyTV chebryte! Linkėjimai!“
Dangiras: „Ką čia ir bepridursi... Telieka dar kartą padėkoti ir pasidžiaugti kartu praleistu laiku! Matai, kitą kartą privalome išbandyti minkštuosius krėslus ir mes! Ačiū ir iki!“

Autorė: Marta Stankevičiūtė